Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. Cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Detalesnę informaciją apie naudojamus slapukus bei kaip atsisakyti savo sutikimo, galite rasti čia.

Kaip sergantysis gali sau padėti?

K

Svarbiausia – nelikti vienam su savo skaudžiais išgyvenimais, naudotis artimųjų ir draugų parama, leisti sau išgyventi sunkius jausmus, kadangi jie NORMALŪS nenormalioje gyvenimo situacijoje – ligoje. Kreiptis psichologinės pagalbos: individualios; lankyti savitarpio paramos grupes, kur tos pačios „bėdos“ paliesti žmonės bendrauja, dalijasi palaikymu, parama; išmokti relaksacijos pratimų, kurie padeda valdyti nemigą, nerimą, skausmus; sunkiausiu atveju – prašyti raminamųjų vaistų.

Taip pat galėčiau paminėti ir vieno onkopsichologijos pradininko JAV, dr. Carlo Simontono patarimus:

  • Daryti „nieką“ – tiesiog leisti sau būti, kelias ar keliolika minučių ramiai pasėdėti, prigulti (tik neužmigti!), atsipalaiduoti, pasižiūrėti į dangų, gamtą,  leisti mintims tiesiog plaukti, nefiksuojant jų.
  • Sąmoningas kvėpavimas – susikoncentruoti į savo kvėpavimą, „įkvepiu-iškvepiu“, 4-8 kartus įkvėpti ir iškvėpti ir pajusti, kaip dingsta įtampa, prašviesėja galvoje.
  • Pasikliauti savo vidiniu jausmu, kas man yra gerai, o kas negerai; būti daugiau su tais žmonėmis ir tokiose vietose, kur jaučiatės gerai, o vengti tų, kas veikia neigiamai.
  • Dėkingumas – pagalvoti ir pajusti, už ką esate dėkingas šia akimirka (už savo šeimą, už gražų orą, patogų krėslą, už gyvenimą ir t.t.).
  • Džiaugsmas – daryti malonius sau dalykus, pasidaryti sąrašą mėgstamų užsiėmimų (pvz. kavos puodelis, skambutis draugei, ramus pasivaikščiojimas gamtoje, žaidimas su vaikais/anūkais ir t.t. ir pan.) ir kasdien skirti laiko bent vienas šiais veiklai iš sąrašo.