Nepasiduoti vėžiui padeda ir natūralios priemonės

N

Dvi operacijos, intensyvi chemoterapija – daug teko ištverti vilnietei Danguolei, kuriai prieš aštuonerius metus buvo nustatytas žarnyno vėžys. Vienoje sostinės poliklinikų dirbanti medikė ieškojo taip pat natūralių priemonių, padedančių suvaldyti vėžio ląsteles. Kai moteris išgirdo piktybinės ligos  diagnozę, tai buvo trečia vėžio stadija. Tai rodė, kad liga jau išplitusi. Ji nepuolė ieškoti kaltų, kodėl taip atsitiko. Danguolė stengėsi „susidraugauti“ su savo liga.  Moteris įsitikinusi, kad ne tik tradiciniai gydymo metodai padeda sunaikinti vėžį, bet ir pačios gamtos sukurtos augalinės ar gyvūninės kilmės medžiagos.

Iki šiol Danguolė neguodžia savęs, kad pasveiko, tačiau tyrimai rodo – jos organizme nėra vėžio. „Kai netikėtai susergi, griebiesi net už menkiausio šiaudo, kad tik pasveiktum. Tačiau stengiausi nedaryti tragedijos dėl ligos diagnozės“, - prisiminė moteris. Po pirmos operacijos grįžusios iš ligoninės namo Danguolės laukė ne tik artimieji, jos draugės taip pat stengėsi padėti, todėl siūlė stiprinti organizmą įvairiomis natūraliomis priemonėmis, vienos siūlė bičių produktų, kitos – vaistinių augalų mišinius. Vėliau ji susidomėjo skystuoju ryklių kremzlių ekstraktu. Būdama medike ji suprato, kad prieš vartojant kad ir natūralios kilmės preparatus, reikia pasidomėti jų moksliniu pagrindindimu, atliktais tyrimais. Nuodugniai išanalizavus informaciją apie skystąjį ryklių kremzlių ekstraktą, vilnietė suprato, kad šis preparatas neturi šalutinių poveikių, o jo nauda ji netrukus pati įsitikino.

Danguolė neslėpė, kad chemoterapijos paveiktame kraujyje smarkiai sumažėdavo kraujo kūnelių kiekis. Vien mityba nepadėdavo sugrąžinti šio rodiklio į normos ribas. Ji rado priemonę, kuri padėjo išspręsti šį uždavinį. Remdamasi savo aštuonerių metų patirtimi moteris jau drįsta patarti ir kitiems, o ne tik laukti jų patarimų. „Pastebėjau, kad geriant skystąjį  ryklių kremzlių ekstraktą pamažu atsistato kraujo rodikliai“, - kalbėjo Danguolė. Moteris pasiūlė šią natūralią priemonę ir savo dukteriai, kurios kraujo sudėtis taip pat buvo prasta.

Moteris įsitikinusi, kad dėl tvirto imuniteto ji taip pat turi būti dėkinga šiai natūraliai apsaugos priemonei. Kasmet ji stengiasi bet po tris mėnesius gerti natūralų ryklių kremzlių ekstraktą. Dirbdama poliklinikoje Danguolė kasdien susiduria su dideliu srautu pacientų. Čiaudėdami, kosėdami, sloguodami žmonės sėdasi į odontologo kėdę. Gydydama prastai besijaučiančius pacientus moteris gali užsikrėsti peršalimo ligomis ar virusu, nes užkratas plinta kartu su oro lašeliais. Bet medikė nesiskundė savo sveikata. Ji netgi gyrėsi, kad būdama 65-erių serga kur kas rečiau nei gerokai jaunesnės bendradarbės. „Esu vyresnio amžiaus, dirbu su jaunimu, bet mano jaunos kolegės kur kas dažniau nei aš peršąla ir serga. Man toks pavojus negresia, net sloga prie manęs nekimba“, - pasakojo Danguolė.

Ji nekart įsitikino, kad natūraliomis priemonėmis įmanoma sau padėti ne tik kovojant su vėžiu. Jei dyla sąnariai, dažniausiai chirurgai siūlo operuotis, tačiau Danguolė įsitikinusi, kad  būtina kuo ilgiau išsaugoti sąnarius, o keisti juos tik tada, kai tai neišvengiama.Nors  medikės tėvai kentėjo sąnarių skausmus, bet jai dar nėra tokios bėdos. Moteris neabejojanti, kad  tokią apsaugą garantuoja specialios medicininės paskirties maisto papildais praturtinta mityba.

Danguolė apgailestavo, kad išleisdami iš ligoninės onkologai jai nedavė jokių patarimų dėl mitybos. Buvo ir tokių nuomonių, kad susirgus vėžiu gali tęsti tokį gyvenimo būdą, koks buvo ir iki ligos. Tačiau nežinodamas, kaip elgtis susirgus, ne vienas žmogus patiria didelį nerimą ir stresą.  Ši nežinia labai kankina.  „Tą dieną, kai onkologai nutraukė specifinį gydymą, sutrikau, nes nežinojau, kas manęs laukia ateityje. Pasigedau patarimų, nes jų nebuvo. Turėjau toliau pati kapstytis“, - prisiminė moteris. Danguolę slėgė tai, kad nebuvo su kuo pasitarti. Moteris pažįsta ne vieną likimo draugę, kuri blaškosi iš baimės, kad vėžys gali atsinaujinti. Vienos jų veržiasi pas žolininkus ar vaistažolių specialistus, kitos – labiau pasikliauna  Rytų medicinos žinovais.  Dar kitos ieško išsigelbėjimo keisdamos savo dienotvarkę, derindamos poilsio ir miego režimą, pasirinkdamos tam tikrą dietą. Kitas  pacientes nuo nerimo gelbsti aktyvi fizinė veikla, optimizmas ir noras būti reikalingai kitiems.

Danguolė taip pat daug ką išbandė. Moteris yra linkusi stiprinti organizmą ne tik medikamentinėmis priemonėmis, bet ir natūraliomis. Išleista iš ligoninės ji išbraukė iš savo valgiaraščio rūkytus mėsos produktus, ėmė rečiau valgyti mėsą.  Keisti mitybos įpročius nebuvo lengva. „Esu mėsavalgė ir vis tiek jos pasiilgstu, nors mėsa man galbūt labiausiai ir trukdo“, - svarstė Danguolė. Medikė įsitikinusi, kad  yra  žalingas stresas ir nervinė įtampa, nes  šios priežastys gali išprovokuoti onkologinę ligą. Danguolės gyvenime buvo sunkių periodų ir sunkių išgyvenimų, galbūt tai galėjo lemti piktybinės ligos atsiradimą. Tačiau gyvendamas su vėžiu žmogus turi būti drąsus. Danguolė taip pat stengiasi suimti save į rankas. Tuo metu, kai ji gydėsi onkologijos ligoninėje, susirgo  dar viena studijų metų draugė. Išvydusi ligoninėje pažįstamą veidą,  Danguolė išgirdo prašymą: „Tik niekam nesakyk, kad tu čia mane matei“. Šią pažįstamą  moterį kankino nežinia, kodėl taip atsitiko, kad susirgo vėžiu, kodėl vėžys būtent ją pasirinko.  Tuo tarpu Danguolei nebuvo tokių svarstymų. Ji priėmė ligą kaip likimo išbandymą, nes stiprybės  jai teikė pozityvus mąstymas ir gebėjimas valdyti savo mintis.

Apie tai, kad serga vėžiu, Danguolė sužinojo darbo metu. Tą akimirką ji negalėjo palikti vienų pacientų ir eiti verkti. Viską, ką reikėjo tą dieną atlikti, ji padarė ramiai ir be ašarų.  Tik grįžus į namus pasidarė labai sunku. Nebuvo lengva atsiverti savo artimiesiems, kad serga sunkia liga. Vėliau įveikusi šią kliūtį, ji  daugiau negrįžo prie minčių, kodėl susirgo ir kas dėl to kaltas.

Būna dienų, kai Danguolė jaučiasi taip lyg vėžio niekada ir nebuvo. Moteris tik kartą per metus tikrinasi sveikatą – gerokai rečiau nei ligos pradžioje. Nors nėra malonu laukti tyrimų rezultatų,  tačiau dar nebuvo nė vieno atsakymo apie tai, kad liga atsinaujino. Medikė ieško nusiraminimo taip pat daug keliaudama. Kelionėse moteris stengiasi atsiriboti nuo visko, kas primintų ligą.  Nauja aplinka, jaudinantys įspūdžiai ir nuovargis moteriai teikia užsimiršimą. Toks aktyvus laisvalaikis labiausiai padeda pamilti gyvenimą ir užmiršti nemalonias akimirkas, susijusias su vėžiu. Šiemet Danguolė jau suplanavusi keturias keliones, o pernai ji aplankė net penkias valstybes. Moteris yra viešėjusi Irane, Šri Lankoje, Maroke, yra išmaišiusi beveik visą Europą, nors keliaudama taip pat privalo laikytis dietos.  Jos negąsdina nuovargis,  kur kas svarbiau – nepasiduoti ir neprarasti optimizmo.

Dar vienas išgelbėjimo nuo sunkių minčių ratas – koncertai ir muzikos klausymasis. Kadangi muzika labiausiai veikia emocijas,  grįžusi namo Danguolė dar ilgai džiaugiasi koncerto įspūdžiais. Jaunystėje ji žavėjosi sportu, tačiau dabar pasisako už ramesnį gyvenimo būdą.  Atlikdama įvairius buities darbus ji taip pat sudegina nemažai kilokalorijų. Danguolė tikino, kad tokio aktyvumo jai pakanka. Tuo tarpu ne viena moters jaunystės draugė, susirgusi vėžiu, nutarė daug ką pradėti nuo pradžių, net rado jėgų keisti mitybos įpročius, o tai viena sunkiausių užduočių, nes žmogus yra pripratimo vergas. „Susirgusi vėžiu stengiausi nevaržyti savęs, o gyventi taip, kaip to noriu. Atėjo toks laikas, kai galiu sau tai leisti, tuo tarpu anksčiau reikėjo riboti savo poreikius, nes buvo tėvų  senatvė, jų ligos,  taip pat vaikų ligos“, - prisipažino Danguolė.

Moteris neabejojo, kad pagaliau atėjo aukso amžius - ji gali gyventi dėl savęs ir negalvoti apie tai, ar neskriaudžia kitų, ar nėra egoistė. Tik tada, kai reikia laukti tyrimų rezultatų, Danguolė jaučia ligoninės neramią atmosferą. Ją labiausiai slegia tai, kad sergantys įvairiomis onkologinėmis ligomis žmonės dažnai atrodo prislėgti, blogos nuotaikos, neretai susidaro įspūdis, kad  jie neturi jėgų gyventi, nors gyvenimas yra  didžiausia dovana. 

Daug žinių apie tai, kaip elgtis susirgus vėžiu, gydytoja odontologė pasisėmė iš medicininės literatūros. Šokas, krizė, dvasinis lūžis – neretai tokie sukrėtimai lydi sergančiuosius. Užklupus vėžiui, dažnai žmonės nutraukia ryšius su tais, kurie jiems pasidaro neįdomūs, keičia draugus ar užsidaro savyje, vengdami bendrauti. Danguolei nebuvo tokios krizės. Moteris nebijo atskleisti kitiems, kuo serga. Juk vėžys nėra užkrečiama liga, jos nereikia slėpti, tada būna lengviau prisitaikyti ir nereikia veltui švaistyti energijos. Danguolė tikino, kad kur kas paprasčiau bendrauti atviromis kortomis – taip, kaip iš tikrųjų yra.

Susirgusi moteris suprato, kad piktybinė liga - tai tik tarpsnis jos gyvenime,  ji neieškojo atsakymo, kodėl būtent ji susirgo vėžiu, neieškojo priežasčių, kas dėl to kaltas. Tokia išmintis  gydytojai odontologei atėjo daug metų bendraujant su savo pacientais. Įgijusi jų pasitikėjimą, medikė sulaukė nuoširdaus dėmesio bei patarimų. Pasigedę medikės, jie teiravosi, kur ji dingo.  Susirgusi Danguolė nenorėjo mesti darbo,  kai būdavo pauzė tarp chemoterapijos kursų, ji vėl grįždavo į polikliniką. Tai buvo vienas sunkiausių laikotarpių jos gyvenime. Kas tris savaites jai reikėdavo lankytis chemoterapeuto kabinete, kur šešias savaites po penkis seansus truko chemoterapija. Danguolės nuotaika nebuvo gera, tačiau ji stengėsi nenurašyti savęs, ją gelbėjo nuo sunkių minčių darbas ir bendravimas su žmonėmis. „Būdavo išeinu iš namų, pabendrauju, prasiblaškau, ir viskas gerai“, - prisiminė vilnietė. Buvo ir tokių pacientų, kurie stengėsi padėti sergančiai gydytojai įvairiais patarimais, receptais, natūraliomis priemonėmis.

Tačiau Danguolė pasitikėjo tik mokslo įrodytais faktais. Jos dėmesį patraukė įdomus faktas – ryklius tyrinėję mokslininkai, nustatė, kad šie gyvūnai beveik neserga piktybinėmis ligomis, jų kremzlėse nėra kraujagyslinio audinio. Kremzlės sudaro 6-8 procentus ryklio kūno masės, tuo tarpu žinduoliai turi gerokai mažiau kremzlinio audinio –  mažiau nei pusę procento kūno masės. Be to, ryklio kremzlių veiksmingumas yra 100 tūkstančių kartų didesnis nei žinduolių. Įsitikinusi, kad ryklių kremzlių ekstraktas gali būti naudingas, ji ryžosi  taip pat išbandyti šią natūralią priemonę.  Vilnietė apgailestavo, kad Kanadoje gaminamas specialios paskirties medicininis produktas daug dešimtmečių negalėjo pasiekti Lietuvos. Kadangi tuo metu buvo geležinė uždanga, todėl farmacijos gaminiai iš Kanados nepasiekdavo Lietuvos. Danguolę įtikino mokslininkų išvados, kad tai saugus produktas, technologiškai pažangiu metodu išgaunamas iš ryklių kremzlių. Šia natūralios kilmės priemone ji stengiasi palaikyti savo organizmą stiprybę šaltuoju metų laiku, kai  dar būna neprasidėjusi gripo epidemija. Kadangi gripo užkratas labiausiai plinta ten, kur būna daug žmonių, Danguolės darbo vieta šiuo požiūriu yra net  pavojinga.

Nepasiduoti, neprarasti vilties pasveikti - to labiausiai linkėtų Danguolė kitoms moterims, kurios kaip ir ji serga vėžiu.  „Kai supranti, kad liga yra gyvenimo dalis, nedarai didelės tragedijos, džiaugiesi kiekviena diena, kuri tau duota“, - prisipažino vilnietė.